tiesiog einu. žmogus

o šešėlis šiandien pasako pakankamai: saulėta diena, šiaurietiško ėjimo lazdos ir apsauga nuo meškų. dar telefonas (su daina). šiaip daugiau nieko nereikia. tik eiti. eiti yra geriausia veikla mano gyvenime. ir tam nebūtina nei priežastis, nei tikslas. eini ir tiek. ir belekaip gera.

Bernardinų gatvėj buvo kažkas išrašęs ant sienos „kai man liūdna aš tiesiog einu. žmogus.“ užkliūdavo už to užrašo kaskart akys ir supratingai pritardavo širdis. tai va ir aš taip - einu senamiesčio gatvelėm, autostradų pakraščiais, miško takeliais, einu su lazdom ir be jų, einu viena, einu su draugais, einu kai liūdna, kai linksma, kai lyja, kai siaučia vėjai, kai kepina saulė, kai po kojom pinasi lapai... nes judėjimas yra esmė gyvenime. jau daugiau nei metai praktikuoju pasivaikščojimus, bent 8 kilus kasdien, nes kitaip smegenys pervirtų, o čia va išeini ir dažniausiai viskas susidėlioja kaip turi būt galvoj. ir šiaip, padeda suprast ant kiek laisvė yra jėga ir ant kiek mažai reikia laimei - patogiausia juk vaikščiot be mantos ir net tuščiom kišenėm. tikrai, belekas yra tiesiog eit.