saulės, balkono ir draugės!

matyt aš turiu tokią nemenką silpnybę geriausioms draugėms balkone šviečiant saulei. ta kombinacija yra neatsiejamas šiltojo sezono atributas mano gyvenime, ta kombinacija yra ypatinga, nes prie jos visada seka pašnekesys. toks moteriškas pašnekesys, kokio niekas gyvenime turbūt neatstos, kurį vyrams sunku ir suprasti, nes jame telpa ir ta saulė, ir visi niekučiai kur ant stalo, ir visi gatve praeinantys, ir tie kurie šiaip galvoje netelpa, bei anie, kurie ten gyvena. ten, tame pokalbyje, daug kas gali tapti iš nereikšmingo svarbiausiu, kiekviena problema pavirsti šypsena lūpose, o toks abipusiai nugludintas sąmojis vis prasiveržia didžiuliais, pasikartojančiais juoko pliūpsniais. su drauge vieną minutę šneki apie manikiūrą, kitą jau svarstai kas yra ilgesys ir ar jis reikalingas žmogui, o galų gale aptari savo gyvenimą prieš penkis, dešimt metų ir dvi dienas. tai yra kažkas nepaprastai žavingo ir tai nėra tas „small talk“, kuris labiau reiškia kalbėjimą tik dėl tylos vengimo su žmogumi, kurio nei pažįsti, nei nori pažinti. būtent. šis pokalbis nei per daug rimtas ir įpareigojantis, nei per daug apie nieką ir orą. tuose pokalbiuose nėra baimės parinkti ne tą žodį, pagooglinti vieną kitą neaiškumą, nėra diskomforto ir nėr nejaukumo. tie pokalbiai, tai kažkas tokio, be ko neapsieini, o jei apsieini, tai jauti, kad kažko vaje... nu trūksta tavo gyvenime ir nors tu ką.

pas mane buvo svečių! tos penkios dienos pralėkė taip, kad net čionykštė saulė kaitriau užplieskė, pusryčiai iš grikių virto jogurtais su miusliais, o vieną dieną, kaip niekad prieš tai, šilčiausi brizai netikėtai pradėjo griaut bananmedžius vazonuose. tarsi atkuto net patsai Kipras ir toks mielas pasidarė, kai turėjau mylimą draugę balkone!